- kailinėliai
- kailinė̃liai sm. pl. dem. (2) trumpi kailiniai, kailinukai, skrebučiai: ^ Senelis devyniais kailinėliais; kas juos velka, tas verkia (svogūnas) Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kailinėliai — kailinė̃liai dkt. Visi̇̀ gi̇̀ria màno naujùs audi̇̀nės kailinėliùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
briku braku — interj. brazdėjimui nusakyti: Kailineliai briku braku, karduželiai šmigu šmagu TDrVI110 … Dictionary of the Lithuanian Language
dvejetinė — dvejetìnė sf. (2) didelė, ant kailinių velkama sermėga: Kailinėliai pelenėlių, dvejetìnė pašukinė (d.) Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
išauginis — ìšauginis, ė adj. (1) žr. išaugtinis 1: Mėtosi ìšauginiai kailinėliai, ar parduoti reiktų, ar ką Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
kaželiai — ×kažẽliai sm. pl. dem. (2) prasti, nunešioti kailinėliai, skrebučiai: Su tokiais kažẽliais peršalsi turguj Sdk … Dictionary of the Lithuanian Language
kažukai — ×kažùkai (l. kożuchy) sm. pl. (2) audeklu neaptraukti (nemušti) kailinėliai, skrebukai: Kažùkais apsivilk ir nesušalsi Skp. Siuvėjas pasiuvo man kažukus Ūd … Dictionary of the Lithuanian Language
nukarkti — 2 nukar̃kti intr. nusilpti badu, sulysti; nusibaigti: Valgyk, o ne, tai nukarksì Sv. Jų senelis baigiąs nukarkti Rk. Kažin ko jų vaikai tokie nukar̃kę? Slm. Kailinėliai buvo tokie nukar̃kę (prasti, aptrupėjusiais, apibrizgusiais pakraščiais) Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
skrebučiai — skrebùčiai sm. pl. (2) DŽ, NdŽ 1. LKAI145(Škn, Skp, Pnm, Tv, Rm), Bsg, Pn, Srv prasti nemušti trumpi kailinėliai, skrebai: Apsivilk skrebučiùs – sušalsi Pkr. Tavo skrebùčiai ištežo Ps. Apsvilko mano kailinėkais, tokiais skrebùčiais Ob. Ansai… … Dictionary of the Lithuanian Language
strėnkaulis — sm. (1) K, Š 1. I, KI712, L, Rtr, BŽ23, Ser, DŽ, Eig, Snt kryžkaulis: Kur baigias nugarkaulis, ten prasideda strėnkaulis J. Nuo bulvių kasimo net strėnkaulį gelia Ig. Per strėnkaulį lazda užvirino (sudavė) Žal. Vyras petė[je], o rąstas antkritęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
subinė — sùbinė sf. (1) Š, NdŽ, KŽ, Smln, subinė̃ (3b) K, LsB403, NdŽ, KŽ, Rsn, subìnė (2) J, FrnW, NdŽ vlg. 1. Q1, B, R, MŽ, Sut, I, N, K, LsB403, M, L užpakalis, sėdmenys: Sudėjimas iš dviejų bulių vadinas sùbinė J. Jo subinė̃ girnų didumo Lš. Laksto … Dictionary of the Lithuanian Language